Laba diena,
esu Vilma, rašau dėl sugrybautų batų... danguje. Jei manęs niekas dar neaplenkė – o gal jau ir taip, nes beveik visą Jūsų batavimo derlių išžiūrėjau, bet ne absoliučiai – siunčiu Jums netikėtą batų derlių iš vaikščiojimo po Gentą. Pamačiau, susidomėjau, prisiminiau Jūsų blogą. Grįžusi radau internete, kad “Apparently the kids, when they graduate (high school?) throw their shoes across the phone or power lines that hang over the street in one particular section of town”.
Pasirodo, ten visas batotiekis, dar ir kasmetinis.
— Ačiū, Vilma, už kolekcijai subatautus pakaruoklius!
Deja deja, turiu pranešt: Jus aplenkė Aistė, batavusi Škotijos danguje, tik daug kukliau. Bet batavimas – pagal olimpinį principą vyksta: svarbu bataut ir patirt malonumą, o ne ką nors aplenkti.
Dar kartą dėkui, ir sėkmės – ne tik danguje, bet ir žemėj :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą